Starto variklio solenoidas: 5 dažniausiai pasitaikančios problemos ir greitosios taisymo priemonės

The starto variklio solenoidas yra kritiškai svarbus jūsų automobilio paleidimo sistemos komponentas, veikiantis kaip elektromagnetinis jungiklis, kuris sujungia starterį su variklio pavaros ratu. Kai šis būtinas komponentas sugenda, jūsų variklis gali nepradėti veikti, palikdamas jus nepajėgius ir nusivylusius. Suprasdami, kaip diagnozuoti ir išspręsti starterio solenoido problemas, galėsite išsaugoti laiko, pinigų ir išvengti netikėtų gedimų sukeliamo nepatogumo. Ši išsami instrukcija nagrinėja dažniausiai pasitaikančias starterio solenoido problemas ir pateikia praktines priemones, kad vėl užtikrintumėte sklandų jūsų transporto priemonės veikimą.

Starterio solenoido funkcijos supratimas

Pagrindiniai veikimo principai

Pradėjimo variklio solenoidas veikia elektromagnetinių principų pagrindu: naudojama vielos ritė, apvyniota aplink geležinį šerdį, kuri sukuria magnetinį lauką, kai per ją prateka elektrinis srovė. Šis magnetinis laukas traukia judamąjį geležinį stumburą, kuris mechaniniu būdu sujungia pradėjimo variklio pavara su variklio žiedo pavaros ratuku. Kartu solenoidas uždaro didelės srovės grandinę, kuri maitina patį pradėjimo variklį. Visas šis procesas vyksta per milisekundes, kai pasukate užvedimo raktą, todėl jis yra būtinas sklandžiam variklio paleidimui.

Šiuolaikiniai pradėjimo variklio solenoidai dažniausiai turi dvi atskiras vijas: traukos ir laikymo vijas. Traukos vija pradžioje suvartoja didesnę srovę, kad įveiktų spyruoklės įtempimą ir įjungtų pavara, o laikymo vija palaiko įjungimą su mažesniu srovės suvartojimu. Ši dviejų vijų konstrukcija užtikrina patikimą veikimą ir tuo pačiu minimizuoja akumuliatoriaus energijos sąnaudas paleidimo metu.

Integracija su paleidimo sistemos komponentais

Paleidimo variklio solenoidas veikia kartu su keliais kitais komponentais, kad būtų užtikrintas tinkamas variklio paleidimas. Uždegimo jungiklis siunčia mažosios srovės signalą, kuris aktyvina solenoidą, o akumuliatorius tiekia didelės srovės energiją, reikalingą tiek solenoido veikimui, tiek paleidimo variklio funkcijoms. Neutralumo saugos jungiklis arba sankabos blokuojamasis jungiklis neleidžia paleidimo įrenginio įsijungti, kai pavarų dėžė yra įjungtoje padėtyje, taip apsaugodamas tiek paleidimo sistemą, tiek transporto priemonės varomąją sistemą nuo galimo pažeidimo.

Tinkamos įžeminimo jungtys yra esminės paleidimo variklio solenoido veikimui, nes netinkamos įžeminimo grandinės gali sukelti įtampų kritimus, kurie trukdo patikimam įsijungimui. Solenoido korpusas paprastai pritvirtinamas tiesiogiai prie paleidimo variklio korpuso, kuriant tiek mechanines, tiek elektrines jungtis, kurios turi likti švarios ir patikimos optimalaus veikimo tikslais. Šių ryšių supratimas padeda diagnozuoti problemas ir įgyvendinti veiksmingus remonto darbus.

Problema vienas – spragsėjimo garsai be variklio sukimo

Spragsėjimo simptomų nustatymas

Viena dažniausiai pasitaikančių starterio variklio solenoido problemų pasireiškia greitu spragsėjimo garso atsiradimu bandant paleisti variklį, kai nevyksta joks faktinis variklio sukimas. Šis būdingas garsas rodo, kad solenoidas gauna aktyvinimo signalą ir bando įsijungti, tačiau jam trūksta pakankamai energijos, kad pilnai įsijungtų arba išlaikytų įsijungimą ilgai pakankamai, kad starterio variklis veiktų veiksmingai. Spragsėjimas įvyksta tuo metu, kai solenoido stumtuvėlis kartotinai bando įsijungti, o vėliau dėl nepakankamo srovės tekėjimo vėl grįžta į pradinę padėtį.

Šis simptomas dažnai pablogėja šaltomis orų sąlygomis, nes žemesnės temperatūros padidina baterijos vidinę varžą ir sumažina galimą paleidimo galią. Įspėjamasis „tik“ garsas gali prasidėti retkarčiais vienkartiniu „tik“ garsu, tačiau baterijos įtampa toliau krisdama kiekvieno nepavykusio paleidimo bandymo metu gali greitai pereiti prie nuolatinio sparčiojo „tik“ garso. Transporto priemonės savininkai turėtų šį reiškinį laikyti ankstyvu įspėjimu, kuriam reikia nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų išvengta visiško paleidimo sistemos gedimo.

Pagrindinės priežastys ir sprendimai

Pagrindinė „spragtelėjimo“ be variklio sukimo priežastis dažniausiai yra nepakankamas akumuliatoriaus įtampa arba prastos elektrinės jungtys paleidimo grandinėje. Silpnas arba išsikrovęs akumuliatorius negali tiekti aukštos srovės, reikalingos tiek solenoido įjungimui, tiek starterio variklio veikimui. Net jei akumuliatorius turi pakankamai įtampos šviesoms ir papildomoms prietaisams, jam gali trūkti sukimo galios, reikalingos varikliui paleisti. Akumuliatoriaus įtampos matavimas apkrova atskleidžia tikrąją jo būklę ir padeda nustatyti, ar reikia akumuliatoriaus pakeisti ar perkrauti.

Sušildytos arba atlaisvėjusios akumuliatoriaus kraštutinės jungtys sukuria didelės varžos jungtis, kurios riboja srovės tekėjimą į starterio solenoidą. Kraštutinių jungčių valymas vielos šepetuku ir apsauginės dangos taikymas neleidžia vėlesniam korozijos kaupimuisi. Jungčių priveržimas pagal gamintojo nustatytus reikalavimus užtikrina tinkamą elektrinį kontaktą. Be to, tikrinant pagrindinį maitinimo laidą nuo akumuliatoriaus iki solenoido ir mažesnį paleidimo laidą nuo užvedimo jungiklio galima nustatyti jungčių problemas, kurios sukelia spragsėjimo simptomus.

Problema dvi – visiškas starterio sistemos tylos režimas

Tylos gedimo režimų diagnozavimas

Kai sukant užvedimo raktą paleidimo sistemoje visiškai nesigirdi jokio garso, paleistuvo variklio solenoidas gali būti visiškai sugenda arba prarasti elektros tiekimą. Ši tyla dažnai rodo rimtesnes problemas nei spragsėjimo simptomai, nes ji rodo arba visišką elektrinį izoliavimą, arba vidinį solenoido gedimą. Skirtingai nuo spragsėjimo problemų, kurios rodo dalinę funkcionalumą, tyliosios gedimų šalinimo procedūros reikalauja sistemingų elektrinių bandymų, kad būtų nustatyta tiksliai gedimo vieta paleidimo grandinėje.

Tyliosios gedimų priežastys gali būti perdegusios saugikliai, sugenda užvedimo jungikliai arba nutrūkę laidų sujungimai, kurie neleidžia aktyvinimo signalui pasiekti paleistuvo variklio solenoidą. Kai kuriuose atvejuose pati solenoido ritė gali būti susidaręs atvirasis grandinės nutrūkimas, dėl kurio net teisingai paduodant įtampą nebeformuojamas elektromagnetinis laukas. Saugumo sistemos arba vagystės prevencijos įrenginiai taip pat gali sukelti tyliuosius gedimus, pertraukdami paleidimo grandinę kaip apsauginę priemonę.

Sisteminis gedimų šalinimo požiūris

Pradėkite trikčių šalinimą, susijusį su tyliu pradėjimo variklio solenoidu, patikrindami akumuliatoriaus būklę ir prijungimų vientisumą, nes šie pagrindiniai elementai turi tinkamai veikti prieš tikrintant kitus komponentus. Naudokite skaitmeninį multimetrą, kad išmatuotumėte įtampą solenoido paleidimo gnybte, tuo metu kai padėjėjas pasuka užvedimo raktą. Šioje vietoje esanti akumuliatoriaus įtampa rodo tinkamą signalo perdavimą, o jos nebuvimas rodo problemas užvedimo jungiklyje, neutralios padėties saugos jungiklyje arba jungiamuosiuose laiduose.

Solenoido vientisumo tikrinimui reikia atjungti akumuliatorių ir nuimti solenoidą nuo starterio variklio komplekto. Pritvirtinkite multimetro elektrodus prie ritės kontaktų ir patikrinkite, ar pasipriešinimo reikšmės atitinka gamintojo nustatytus reikalavimus. Atviros grandinės rodmenys rodo ritės gedimą, dėl kurio reikia keisti solenoidą. Be to, apžvelkite solenoido korpusą, kad nustatytumėte fizinį pažeidimą, koroziją ar perkaitymo požymius, kurie gali rodyti vidinius gedimus, kurių negalima nustatyti tik elektriniais bandymais.

Problema trys – periodiškai pasikartojantys paleidimo sunkumai

Periodiškų gedimų modelių atpažinimas

Kintamosios pradėjimo variklio solenoido problemos sukuria nepatogias situacijas, kai variklis kartais paleidžiamas normaliai, o kitais kartais – be akivaizdžios priežasties – neveikia. Šios kintamosios gedimų atsiradimo schemos dažnai susijusios su temperatūra, virpėjimu ar elektros apkrova, kurios veikia solenoido veikimą. Automobilio savininkai gali pastebėti, kad paleidimo problemos pasireiškia dažniau po to, kai variklis jau buvo veikęs, arba tam tikromis orų sąlygomis, kas padeda nustatyti galimą gedimo priežastį.

Šilumos sąlygoti kintamieji gedimai dažniausiai kyla dėl vidinių detalių šiluminio išsiplėtimo arba susilpnėjusių elektros jungčių, kurios praranda kontaktą įkaitus. Šalčio sąlygotos problemos dažniausiai kyla dėl padidėjusios elektros varžos ar mechaninio judančių dalių užsikimšimo dėl temperatūros poveikio. Fiksuojant, kada įvyksta gedimai, lengviau nustatyti jų atsiradimo modelius, kurie nukreipia trikčių šalinimo veiksmus į tikėtiniausias priežastis.

Kintamųjų gedimų šalinimas

Netolygių starterio variklio solenoido problemų sprendimas reikalauja kantrybės ir sistemingo stebėjimo, kad būtų nustatyti veiksniai, juos sukeliantys. Temperatūros cikliniai bandymai gali atskleisti šilumai jautrius jungimus ar komponentus, taikant kontroliuojamą kaitinimą ir aušinimą, tuo pat metu stebint elektros grandinės vientisumą. Dėl netolygių gedimų aptikimo naudojant švelnų plakimą į įtariamus komponentus vibraciniai bandymai gali atkurti gedimus, kuriuos sukelia laisvi vidiniai jungimai ar susidėvėję kontaktų paviršiai.

Netolygių problemų prevencijos priemonės apima dielektrinio tepalo naudojimą elektros jungtyse, kad būtų užkirstas kelias drėgmei ir korozijai. Laidų raiščių ir solenoido tvirtinimo elementų pritvirtinimas pašalina vibracijos sąlygotas jungčių problemas. Įrengus starto variklio solenoidas su pagerintais konstrukciniais parametrais gali užtikrinti patikimesnę ilgalaikę veikimą nei daug kartų remiant ribotai veikiančius komponentus.

Problema ketvirta – starterio variklio nuolatinis veikimas

Nuolatinio veikimo problemų supratimas

Pradėjimo variklio solenoidas, kuris nepaleidžia po variklio paleidimo, sukuria pavojingą būseną, kai pradėjimo variklis toliau veikia net po uždegimo raktuko atleidimo. Ši problema dažniausiai kyla dėl užstrigusių solenoido kontaktų, kurie lieka uždaryti dėl suvirinimo, korozijos ar plunžerio mechanizmo mechaninio užstrigimo. Nepertraukiamas pradėjimo variklio veikimas gali sukelti rimtą žalą tiek pradėjimo varikliui, tiek variklio žiedo ratukui, jei nedelsiant nebus imtasi priemonių.

Pradėjimo variklių didelis sukimosi greitis daro juos netinkamus nuolatiniam veikimui, nes jie neturi aušinimo ir tepimo sistemų, reikalingų ilgalaikiam veikimui. Toliau trukmės sąveika su variklio žiedo ratuku esant darbiniam sūkių skaičiui sukelia pernelyg didelį ausimą ir galimą katastrofišką gedimą. Automobilio savininkams, patiriantiems šią problemą, nedelsiant reikia išjungti variklį ir atjungti akumuliatorių, kad būtų išvengta tolesnės žalos, kol bus organizuotas profesionalus remontas.

Avarinės reakcijos ir remonto paslaugos

Kai starterio variklio solenoidas nepaleidžia, nedelsiant reikia išjungti variklį ir atjungti akumuliatoriaus teigiamąjį laidą, kad būtų nutraukta srovės padavimas į starterio sistemą. Ši avarinė procedūra neleidžia įrenginiui sugesti ir leidžia saugiai pasiekti starterio variklio solenoidą patikrinimui ir remontui. Niekada nebandykite važiuoti automobiliu, kurio starterio variklis veikia nuolat, nes tai gali sukelti brangų variklio pažeidimą.

Nuolatinio veikimo problemų taisymas dažniausiai reikalauja viso starterio variklio solenoido keitimo, nes vidiniai kontaktai tikriausiai pažeisti dėl elektros lankų ar mechaninio ausimo. Patikrinkite žiedo pavaros dantukus dėl nuolatinio jungimo sukeltų pažeidimų – pažeisti dantukai gali reikšti, kad reikės remontuoti ar keisti variklio skriejiklį. Profesionalus diagnozavimas užtikrina, kad visi pažeisti komponentai bus tinkamai įvertinti ir išvengta pakartotinių problemų.

Penkta problema – lėtas arba silpnas variklio sukimas

Silpno sukimo požymių nustatymas

Lėtas arba silpnas variklio sukimo procesas rodo, kad starterio relė veikia, tačiau nepateikia optimalaus našumo patikimam paleidimui. Ši būsena pasireiškia lėtu variklio sukimosi procesu, kuris galiausiai gali paleisti variklį, tačiau neturi reikiamo energingo sukimo greičio nuolatiniam veikimui. Silpnas sukimas tampa akivaizdesnis šaltuoju oru arba naudojant aukštos klampumo variklio tepalą, kuris padidina sukimosi pasipriešinimą.

Krantinės našumo pablogėjimas dažnai iš anksto nurodo visišką starterio relės gedimą, todėl ankstyvas požymių atpažinimas yra svarbus, kad būtų išvengta netikėtų gedimų. Automobilio savininkai gali pastebėti, kad variklio paleidimui reikalingas vis ilgesnis sukimo laikas arba kartais pasitaikančius paleidimo nesėkmes, kurios išsprendžiamos po kelių bandymų. Šie požymiai rodo, kad prasideda problemos paleidimo sistemoje, kurios reikalauja dėmesio dar prieš visiško gedimo įvykimą.

Našumo atstatymo metodai

Tinkamo pradėjimo variklio solenoido veikimo atkūrimas prasideda išsamia elektros sistemos įvertinimu, įskaitant akumuliatoriaus apkrovos bandymą ir įkrovos sistemos patikrinimą. Akumuliatorius, kuris švelnios apkrovos sąlygomis rodo tinkamas charakteristikas, gali nepavykti veikti esant didelėms srovės apkrovoms, reikalingoms varikliui paleisti. Profesionalus apkrovos bandymas atskleidžia tikrąją akumuliatoriaus talpą ir nustato, ar dėl patikimo paleidimo veikimo reikia keisti akumuliatorių.

Visų elektros jungčių pradėjimo grandinėje valymas ir pritvirtinimas pašalina įtampų kritimus, kurie sumažina prieinamą galią pradėjimo variklio solenoidui. Ypač dėmesio reikia skirti žemės jungtims, nes netinkama žemėjimo organizacija sukuria pasipriešinimą, kuris riboja srovės tekėjimą. Matuojant įtampų kritimą per jungtis paleidžiant variklį, nustatomos problemos vietos, kurios reikalauja pataisymo. Be to, patikrinus pradėjimo variklio šepetėlius ir kolektoriaus būklę, galima nustatyti, ar kartu su solenoido priežiūra reikia remontuoti pradėjimo variklį.

Prevencijos ir priežiūros strategijos

Įprasti patikrinimo metodai

Reguliarios pradėjimo variklio solenoido komponentų patikros padeda išvengti daugelio paplitusių problemų, nes leidžia laiku aptikti besiformuojančias problemas. Mėnesinis akustinis baterijos terminalų, laidų sujungimų ir solenoido tvirtinimo įrangos apžiūrėjimas leidžia aptikti koroziją, atlaisvinimą arba fizinę žalą dar prieš tai sukeldami paleidimo sutrikimus. Terminalų valymas ir apsauginės dangos taikymas planuotoje techninėje priežiūroje padeda pratęsti komponentų tarnavimo laiką ir užtikrinti patikimą elektros ryšį.

Baterijos priežiūra yra esminė pradėjimo variklio solenoido ilgaamžiškumui, nes tinkamas įtampa ir talpa sumažina apkrovą solenoido komponentams. Reguliarios baterijos tikrinimai ir palaikomieji įkrovimai neleidžia giliems išsikrovimams, kurie gali pažeisti tiek bateriją, tiek paleidimo sistemos komponentus. Tinkamas elektrolito lygio palaikymas remontuojamose baterijose ir švarūs terminalai užtikrina optimalų elektros našumą visoje paleidimo sistemoje.

Apsauga nuo aplinkos poveikio priemonės

Apsaugant starterio variklio solenoido komponentus nuo aplinkos veiksnių padidėja jų tarnavimo trukmė ir sumažėja gedimų dažnis. Drėgmės prasiskverbimas sukelia vidinių kontaktų ir jungčių koroziją, o ekstremalios temperatūros paveikia elektrinę varžą ir mechaninius tarpus. Tinkamų apsauginių dengiamųjų sluoksnių naudojimas ir starterio variklio montažų aplinkoje užtikrintas tinkamas nubėgimas neleidžia kauptis drėgmei.

Kelių druska ir chemikalų poveikis šiurkščiose aplinkose pagreitina starterio variklio solenoido komponentų ir jungiamųjų detalių koroziją. Reguliariai plaudant automobilio apačią pašalinamos korozines medžiagos, kol jos nepakenkia negrįžtamai. Ekstremaliomis sąlygomis montuojant apsaugines dangtelius ar skydus suteikiama papildoma apsauga nuo drėgmės, purvo ir chemikalų poveikio, kurie gali pabloginti solenoido patikimumą.

Profesionalus diagnostikavimas ir remontas

Kada kreiptis į specialistą

Sudėtingos pradėjimo variklio solenoido problemos gali reikšti profesionalios diagnostinės įrangos ir ekspertinių žinių, kad būtų nustatyti pagrindiniai gedimų šaltiniai ir įgyvendinti veiksmingi remontai. Laikinosios gedimų apraiškos, kelių komponentų dalyvavimas ar saugos susijusios problemos reikalauja profesionalios įvertinimo, kad būtų užtikrinta tinkama diagnostika ir saugūs remonto metodai. Profesionalūs technikai turi prieigą prie specializuotos bandymų įrangos ir techninės informacijos, kurios paprastai nebūna prieinamos automobilių savininkams.

Garantiniai aspektai taip pat lemia sprendimą kreiptis į profesionalius remonto paslaugų teikėjus, nes netinkama diagnostika arba bandymai remontuoti gali panaikinti garantiją naujiems arba neseniai remontuotiems komponentams. Profesionalūs remonto dirbtuvės paprastai suteikia garantiją savo darbui ir turi prieigą prie aukštos kokybės keičiamųjų dalių, kurios užtikrina patikimą ilgalaikę veikimą. Be to, profesionali diagnostika gali nustatyti susijusias problemas, kurios gali būti nepastebimos atliekant paprastą trikčių šalinimą.

Kainų apžvalga ir vertė

Profesinio starterio variklio solenoido diagnostikos ir remonto kaštus reikia sverti prieš galimus neteisingos diagnostikos ar pakartotinių gedimų išlaidas. Nors profesinės paslaugos pradžioje kainuoja brangiau, teisinga diagnostika ir kokybiškas remontas dažnai pasirodo ekonomiškesnis nei kelios savarankiško remonto bandymų kartos. Profesiniai technikai taip pat gali nustatyti susijusias problemas, kurios vėliau gali sukelti kitų gedimų, taip užkertant kelią brangiems automobilio sustojimams kelio viduryje.

Profesinėse dirbtuvėse naudojamos kokybiškos keitimo detalės ir tinkami įrengimo metodai paprastai užtikrina ilgesnį tarnavimo laiką nei pigesni analogai, montuojami be tinkamų procedūrų. Profesinės paslaugos patogumas taip pat turi vertės automobilių savininkams, kuriems trūksta laiko, įrankių ar žinių starterio sistemos remontui atlikti. Daugelis dirbtyvių siūlo mokėjimo grafikus ar finansavimo galimybes, kurios padaro profesinį remontą prieinamesnį, kai ribotas biudžetas.

DUK

Kiek laiko paprastai turėtų tarnauti starterio variklio solenoidas?

Tinkamai prižiūrimas starterio variklio solenoidas paprastai tarnauja nuo 160 000 iki 240 000 km normaliomis važiavimo sąlygomis. Tačiau faktinė eksploatacijos trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant klimatą, priežiūros praktiką ir vairavimo įpročius. Transporto priemonėse, kurios eksploatuojamos ekstremaliomis temperatūromis ar korozinėmis aplinkomis, solenoido tarnavimo laikas gali būti trumpesnis, o tose, kurios gauna reguliarų techninį aptarnavimą ir veikia palankiomis sąlygomis, dažnai viršija numatytus eksploatacijos intervalus. Artėjančios gedimo požymiai paprastai vystosi palaipsniui, todėl yra laiko suplanuoti pakeitimą prieš visiško gedimo įvykimą.

Ar galiu laikinai apeiti sugenda starterio variklio solenoidą?

Nors techniškai įmanoma laikinai apeiti sugedusį starterio variklio solenoidą naudojant peršokimo laidus arba atsuktuvus, kad sujungtumėte kontaktus, šis metodas yra pavojingas ir nepraktikuojamas. Apeinant saugos blokuotuves galima paleisti starterį, kai pavarų dėžė yra įjungtoje pavaroje, dėl ko gali pradėti judėti transporto priemonė arba ji gali būti pažeista. Be to, starterio veikimui reikalinga didelė srovė, kuri gali sukelti sunkius nudegimus ar elektros smūgį. Avarinėmis situacijomis rekomenduojama kreiptis į specialistus, o ne bandyti pavojingų apėjimo procedūrų, kurios gali kelti pavojų žmogaus sveikatai ar transporto priemonės pažeidimui.

Kas sukelia per anksti sugenda starterio variklio solenoidą?

Per anksti pradėjęs veikti starterio variklio solenoidas dažnai sugenda dėl elektros sistemos problemų, tokių kaip žemas akumuliatoriaus įtampa, blogi sujungimai arba įkrovos sistemos gedimai, kurie verčia solenoidą dirbti sunkiau nei numatyta projektuojant. Per daug kartų bandant paleisti variklį nepalankiomis sąlygomis solenoido komponentai gali perkaisti ir greitai susidėvėti. Aplinkos veiksniai, pvz., drėgmės patekimas, korozija ar ekstremalios temperatūros, taip pat prisideda prie ankstyvo gedimo. Netinkamų keitiklių naudojimas ar neteisingas montavimas gali žymiai sumažinti solenoido tarnavimo trukmę lyginant su aukštos kokybės komponentais, įmontuotais pagal gamintojo nustatytus reikalavimus.

Kaip suprasti, ar problema yra solenoido, ar paties starterio variklio?

Skirti starterio relės problemas nuo starterio problemų reikalauja kiekvieno komponento sistemingo testavimo. Įprastai girdimas spragtelėjimo garsas rodo, kad relė veikia, tačiau starteris neveikia, o visiškas tylos stebėjimas dažniausiai rodo elektros problemas su relės grandine. Matuojant įtampą prie starterio bandant paleisti variklį nustatoma, ar relė tinkamai uždaro grandinę. Jei relė mechaniniu būdu įsijungia, bet starteris nesisuka, problema greičiausiai yra pačiame starteryje, o ne relėje. Profesinė matavimo įranga gali išmatuoti srovės suvartojimą ir mechaninį veikimą, kad tiksliai nustatytų sugenda komponentą.